Į šią knygą derėtų žiūrėti kaip į fragmenų sudėliotą žmogaus ir Lietuvos beveik dokumentinę panoramą. Tai ne memuarai, pamąstymai ar nuomonės. Greičiau – mūsų krašto gyvenimo atspindys nepikto humoro ir geraširdės ironijos veidrodyje. Ji liūdna, baisoka, bet kartu linksma ir optimistiška, kaip daugumos mūsų gyvenimas.