Įvairios tautos žinias apie sveikatą stiprinančias česnako galias perduoda iš kartos į kartą, nors daugelis gydomųjų šios daržovės savybių medicininiais tyrimais buvo pagrįstos tik pastaraisiais dešimtmečiais. Visapusiškai česnaką ištyrinėjusiems mokslininkams pavyko nustatyti, kuo pagrįstas šios daržovės gydomasis poveikis. Česnakas gydo, nes jame yra alicino, medžiagos, užtikrinančios česnakui būdingą skonio aštrumą ir kvapą.

Alicinas – natūralus antibiotikas, gebantis susidoroti su uždegimu, nuslopinti ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi (1 mg alicino baktericidiniu poveikiu prilygsta 15 mg penicilino). Be to, kad sustiprina organizmo atsparumą virusams ir bakterijoms, alicinas mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl dažnai česnakas profilaktiškai vartojamas nuo hipertonijos ir aterosklerozės. Jau seniai niekam nekelia abejonių, kad česnakas pajėgia užbėgti už akių insultui ir infarktui, gerinti virškinamojo trakto darbą, padėti organizmui įsisavinti geležį, gerinti kvėpavimo sistemos organų veiklą, mažinti cukraus kiekį kraujyje, spartinti žaizdų gijimą, skatinti šlapimo bei tulžies išsiskyrimą, plėsti kraujagysles, stiprinti smulkiuosius kraujo indus ir kapiliarus, sureguliuoja skydliaukės veiklą, taiso nervų sistemą, malšina alergiją, mažina peršalimo ligų simptomus, malšina kosulį ir gerklės skausmą, tinkamai vartojamas gydo nuo vėžio.