Studentas Vilius, ieškodamas vienumos ir susikaupimo, važiuoja į Kuršių neriją ir ten rašo dienoraštį apie save buvusį. Klaidžiodamas po savo "dvasios provincijas", stengiasi susivokti savyje ir pasaulyje, atpažinti, kas amžina, pajusti savo gyvenimo prasmę, kad sutvirtėjęs galėtų grįžti pas žmones. Tai knyga apie šviesos troškulį, tikrumos ilgesį, mus palaikančias vertybes ir jų skaudų nykimą, - apie tai, kas padeda žmogui išlikti savimi ir jį augina.