Į atmintį įrašyti vaizdiniai lemia mūsų veiksmus, net troškimus. Kaip jaučiasi žmogus, netikėtų likimo vingių iš nedidelio miesto pastūmėtas į sostinę? Pasirodo, sovietinio daugiabučio, provincijos miestelių ribinės patirtys lieka atsparios sostinės spindesiui. Net ne spindesiui, o labiau išdaugintam neapibrėžtumui, dar labiau sustiprinančiam vienatvės pojūtį. Šioje knygoje Vilnius atsiveria keisčiausiais pavidalais, kurių nieku gyvu negalėtų įžiūrėti miesto senbuvis.

„Grožio mašinos“ tekstai supinti iš atsiminimų, savivokos, tapatybės gijų voratinklio. Tačiau kartu tai atviras tekstas, kalbantis apie žmogiškąją patirtį, kuri neturi baigtinumo ar aiškių atsakymų.