Šiuo trumpų sakmelių rinkiniu "Gervės trimitas" autorius tęsia 1968 m. pradėtą dialogą su vaikais. Visos aštuoniolika jo knygų su paties pieštomis iliustracijomis įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių liaudies žodinės (ir ne tik) kūrybos, nes liaudies sukurta literatūra, anot autoriaus, yra ypatinga gebėjimu sujungti tai, kas žemiška, su tuo, kas dangiška, dvasinga, fantastiška, šių dviejų pasakojimo būdų santarvė pilniausiai (ir meniškiausiai) atskleidžia mus supančio pasaulio įvairovę ir prigimtinius gamtos kūrinių bruožus, jų nekintamumą. Taigi su augalais, paukščiais, žvėrimis, naminiais gyvūnais sakmelės kalba kaip su broliais, tėvais ar motulėmis – šis gebėjimas sužmoginti gamtą yra giliai filosofiškas, sklidinas užuojautos mažesniems mūsų broliams.