Dažnai įsivaizduoju, kad mano bute yra dar vienas kambarys. Atvėręs jo duris patenku į praeitį. Ant sienos kabo senų kino filmų afišos ir pageltusios nespalvotos nuotraukos. Ant stalo – senas geltonas radijas ir patefonas. Šalia – krūva vinilinių plokštelių...

Šios autoriaus Aido Kelionio mintys – lyg burtažodis, atveriantis istorijų, sklindančių iš Geltono radijo, pasaulį. Tai antrasis rašytojo kūrinys (pirmas – Smėlynų vanduo, 2009 m., Tyto alba).

Kazimieras – žmogus, kaip kiekvienas mūsų – nepakartojamas. Po penkerių metų sugrįžta Namo: stebi aplinką, leidžiasi į apmąstymus, savo gimtajame mieste sutinka ar prasilenkia su pasenusiais kaimynais ir nebeatpažįstamais pažįstamaisiais. Apšviestoje prisiminimų juostoje praskrieja čirviniais blynais kvepianti vaikystė...