„Gelmių šviesa“ – poetinis esė apie sunkias žmogaus dvasines būsenas. Autorė derina egzistencinio liudijimo ir kultūrinius, psichologinius klodus atveriančių metaforų kalbą, vedančią į gilesnį žmogaus esmės supratimą, vidinį susitaikymą ir ramybę nelengvoje šių dienų realybėje. Ieškoma gyvybę ir kūrybą teigiančios filosofijos rūsčioje tikrovėje, apimančioje augimą iš vidinės sumaišties ir istorinės traumos nulemto emocinio prislėgtumo, ieškoma į ką atsiremti susiduriant su pandemijos, susvetimėjimo ir sutrikdytos ekologinės pusiausvyros keliamomis problemomis. Autorė cituoja žinomų poetų (Jono Strielkūno, Stasio Jonausko, Elenos Mezginaitės, Marcelijaus Martinaičio, Edmundo Janušaičio, Laimos Kreivytės, Gintaro Grajausko) kūrybą, reikšdama savus emocinius išgyvenimus ir liudydama savo patirtį. Toks santykis su kito kūrėjo tekstu yra įprastas biblioterapijoje, kai siekiama padėti žmogui plačiau pamatyti realybę ir suteikti jėgų rinktis gyvenimą. Žmogaus egzistencijos problemos, kurias paliudijimų ir metaforų kalba pateikia rašytoja Jūratė Sučylaitė, yra artimos grafikui Romui Klimavičiui, kuris savais simboliais perteikia grėsmingos aplinkos, žmogaus laisvėjimo, dvasinio atsparumo temas.