Romano „Gastrolės“ pasakojimui autorė pasirinko autentišką laiką – sovietmetis, laikotarpis prieš Atgimimą. Konkreti veiksmo vieta – Kaunas, dramos teatras.

Pagrindinė romano herojė paauglė Akvilė neįsivaizduoja savo gyvenimo be teatro, atstojančio jai ir tikruosius namus, ir apskirtai – tikrovę. Pasaulis - tik iliuzija, be dėsnių ir tvarkos, o teatras – vieta, kurioje laikomasi bent jau dramaturginių spektaklio taisyklių. Tačiau uždanga nusileidžia, ir herojei tenka gyventi tikrąjį, savą gyvenimą. Ar tai įmanoma?

Akvilė auga drauge su savo meile, skirta garsiam aktoriui Vanagui. Meilė tikra, o paauglės nėštumas – tikras ar tariamas? Ir kas apskritai šiame gyvenime yra tikra: tai, kas vyksta aplink, ar tai, ką išgyvename?

„Kuo esu visiškai tikra – kad visą laiką norėjau būti teatre. Bet kuo. Teatras ir dabar man yra saugesnė realybė už tikrąją. Jis atrodo racionalesnis, švaresnis už gyvenimiškąjį pasaulį – net absurdo spektaklyje.“ – Dovilė Zelčiūtė