Vladislavas Stanislavas Reimontas (1867-1925) - vienas iš įžymiausių lenkų rašytojų prozaikų. Gimęs kaimo vargoninko šeimoje, kiek pasimokęs gimnazijoje, jis pradėjo savarankų gyvenimą ir išėjo gana margą "gyvenimo mokyklą"; buvo geležinkelio darbininku ir tarnautoju, prekybos tarnautoju, klajojančio teatro aktoriumi, žurnalistu, kol galų gale prasimušė į rašytojus. Jo gyvenimo sąlygos davė jam progą gerai pažinti ir Lenkijos kaimo buitį, ir miesto darbininkų bei tarnautojų būklę, ir inteligentijos gyvenimą. Visa tai atsispindi ir jo kūryboje. Iš pradžių jis rašė daugiausia apsakymus, noveles. Jų tematika - kaimo, daugiausia vargingųjų valstiečių gyvenimas. Ankstesnieji jo romanai, "Komediantė" (1896) ir "Fermentai" (1897), vaizduoja neaukšto rango tarnautojų, teatralų, provincijos inteligentų ir kt. sferas. Būdingos V.S.Reimonto veikalų ypatybės - turtinga kalba, nepaprastas vaizdų plastiškumas, didelis emocinis krūvis, patosas.