„Faustas“ – vienas sudėtingiausių ne tik vokiečių, bet ir pasaulinės literatūros kūrinių. Jame sprendžiamos esminės žmogaus egzistavimą lemiančios problemos: jo prigimties prieštaringumas, jo kuriančio prado bei troškimų prasmė, amžina dieviškojo ir šėtoniškojo prado dvikova. Žmogaus būties kraštutinumus ir būtinybę susitaikyti su jai nubrėžtomis ribomis Goethe suvokė kaip žmogiškojo vyksmo dramą. Todėl ir savo dviejų dalių kūrinį pavadino „tragedija“, nors tiksliau jį būtų apibrėžti kaip filosofinę poemą.