Tarp senų Negyvosios jūros papirusų randamas rankraščių ritinys. Rankraščiui iššifruoti iš Romos į Jeruzalę pakviečiamas Tėvas Leo Njumenas, kuris bemat suvokia, kad tai – penktoji evangelija, kurioje Jėzaus gyvenimo ir nukryžiavimo istorija aprašyta Judo Iskarijoto akimis. Jeigu šis rankraštis yra tikras, o jame pasakojama kontroversiška istorija – tiesa, tuomet visa krikščionybė atsiveria visiškai naujai interpretacijai.

Aiškindamasis rankraščio paslaptis Leo grumiasi ir su neleistina aistra ištekėjusiai moteriai Madlenai Brever. Neapleidžia ir praeities prisiminimai apie karo metų Romą, kurioje jo motinai teko patirti aistringą ir tragišką įvykį. Meilės ir išdavystės istorijos kartu su Evangelija pagal Judą drebina kunigo tikėjimą.

Nuostabūs papirusų tyrinėjimo motyvai, Vatikano ir šventojo Jeruzalės miesto aprašymai – tai gijos, iš kurių Simonas Maweris sumaniai audžia dramatišką pasakojimą, kuris driekiasi per du tūkstančius metų, apima Europą ir Vidurio Aziją.

Kaip ir Michaelio Ondaatje romanas „Anglas ligonis“, „Evangelija pagal Judą“ yra užburianti istorija apie praeitį. Kaip Grahamo Greeno romane „Reikalo pabaiga“, joje giliai žvelgiama į tikėjimo klausimus. Ir panašiai, kaip Umberto Eco romanas „Rožės vardas“, „Evangelija pagal Judą“ yra intelektualus žaidimas, ženklų ir kodų dėlionė.