Daugelis šios knygos eilėraščių užgimė Juodkrantėje. Čia pasirodo ir „...kopos susuktom garbanėlėm...“ ir „... plikų medžių stiebai aplipę kormoranų lizdais ...“ ir „... smėlio šlaitai tarsi cunamio aidai ...“. Visgi turbūt svarbiausias leitmotyvas – ramybė, kurioje apgaubia angelo sparnai, linguoja meilės lopšys ir akinanti šypsena mamos veide sušildo bruzdantį, bundantį iš sąstingio, klegantį ir amžinųjų būties klausimų prisodrintą poeto pasaulį.

Knyga susideda iš trijų dalių:

I. Pažinimo alkanas žmogus.

II. Kopos susuktom garbanėlėm.

III. Diena – man skirta dovana.