Pirmojoje knygoje „Emigrantai. Ar braškės virsta ferariais?“ Julija pasakojo savo atvykimo į Angliją istoriją, vykusią dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, kai teko slapstytis nuo imigracijos tarnybos, ieškoti nelegalaus darbo, o širdis plyšo iš skausmo dėl Lietuvoje paliktų vaikų.

Antrojoje knygoje pasakojama, kaip jos gyvenimas pasisuko Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir į Angliją pradėjus plūsti lietuviams. Seniesiems emigrantams kilo sudėtingų iššūkių, nes smarkiai išaugo konkurencija darbo rinkoje ir teko ieškoti naujų darbo vietų. O dar, kaip tame posakyje, bėdos vienos nevaikšto, ir Julijai tenka metus visus darbus grįžti į Lietuvą pas mirštantį brolį. Kaip moteriai pavyko išgyventi šį sudėtingą laikotarpį? Ar sunkios patirtys gali atverti naujų perspektyvų? Knygoje susipina Julijos ir kitų emigrantų istorijos, vienos skaudžios, kitos su laiminga pabaiga. Nors darbai nelepino, o sąlygos buvo palankios grįžti į Lietuvą, knygos autorė liko Anglijoje. Kas ją sulaikė?