Remiantis dviejų sociolingvistinių projektų („Emigrantų kalba“ ir „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“) duomenimis, monografijoje gvildenama sociolingvistinė situacija keturiose skirtingą lietuvių emigracijos istoriją reprezentuojančiose pasaulio vietose: Argentinoje, Toronte, Londone ir Osle. Atskleidžiamas lietuvių kilmės išeivių kalbinis elgesys, aptariamos lietuvių kalbos mokėjimo, vartojimo, (ne)išlaikymo, kalbos ir lietuviškumo sąsajų bendrosios tendencijos.