Monografijoje, remiantis sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kalbinis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodologija, lietuvių diasporos struktūra, nagrinėjamos bendrosios kalbinio elgesio ir nuostatų tendencijos, šeimos kalbų politika, vadyba ir paveldėtosios kalbos išlaikymo ypatumai, tautinė, kalbinė ir kultūrinė tapatybė ir sąsajos su kalba.