Ugnis ir peilis. Ryžtas ir pasiaukojimas. Tamsiu Lietuvos pokario laikotarpiu įsižiebia neįtikėtinų gebėjimų turinčios azerbaidžanietės merginos, ugnies garbintojo dukters, meilė lietuvių partizanui. Peilis – tai muzikos instrumentas, juo reikia groti kasdien, – mokė merginą tėvas. Ir ji puikiai įsidėmėjo šiuos žodžius... Be garso krinta suomiškos finkės pakirsti priešai, o meilės ugnis prikelia iš numirusiųjų mylimąjį.

Ši knyga – apie žmogaus pasipriešinimą gyvenimo aplinkybėms, kurias dažnai vadiname likimu. Tai netikėtas, stereotipus griaunantis požiūris į Lietuvos praeitį.

Mečys Laurinkus gimė 1951 m. Klaipėdoje. Iki 1954 m. kaip tremtinys gyveno Komijos ATSR, Intoje, vaikų namuose. Tuo metu jo motina kalėjo Intos lageryje. Senelių rūpesčiu anksčiau už motiną grįžo į Lietuvą. Vėliau parvyko ir motina. Nuo 1965 m. studijavo techninius ir humanitarinius mokslus Vilniuje. 1978 m. Vilniaus universitete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys, signataras, Seimo narys, VSD vadovas, diplomatas.