Eimę Snou 1831 m. Aurelija Venavėj randa ant sniego aristokratiškos savo šeimos valdose. Našlaitė auga nekenčiama Venavėjų, nors su Aurelija suartėja lyg seserys. Sulaukusi dvidešimt trejų, Aurelija miršta, palikdama Eimei ypatingą dovaną – laišką, kuriame palieka užuominų ieškoti kitų jos laiškų. Po Aurelijos mirties Venavėjai Eimę išveja iš namų, todėl nieko nelaukdama ji leidžiasi į kelionę po Viktorijos laikų Angliją, bandydama išsiaiškinti paskutinę Aurelijos gyvenimo paslaptį ir tiesą apie savo kilmę...