Eigulio duktė: byla F 117“ – pirmasis Agnės Žagrakalytės prozos kūrinys. Tai spalvinga giminės saga, net kelių kartų istorija, paremta tikrais faktais ir įvykiais. Išlavintu žodžiu kuriamas be galo įtaigus pasaulis – rupų realistinį pasakojimą, sodrius vaizdus neretai keičia nervinga, trūkčiojanti poetinė kalba. Autentiškos tikrovės įspūdį dar sustiprina išmoningai dėliojama dokumentinė medžiaga (laiškai, dienoraščiai, žinutės iš spaudos ir pan.). Knygos centre – Juozas Žagrakalys, realus asmuo, nepriklausomos Lietuvos teisininkas ir kultūrininkas, dramatiško likimo žmogus. Jis tampa savotišku knygos bendraatoriumi – skaitome jo prisiminimus, literatūrinius bandymus. Svarbus vaidmuo tenka ir Juozo mylėtoms moterims. Ryškiausia iš jų – eigulio duktė Antanina Čeilytkaitė, žinoma prieškario vertėja. Žvelgdama iš šių dienų perspektyvos, autorė seka, kaip atsikartoja likimai – tiek vienos giminės, tiek visos tautos gyvenime.

Pasakoju istorijas, nutikusias nuo 1815 iki 1977 metų – Lietuvoje, Švedijoje, Suomijoje,