Ir keliaudamas mielais savo krašto keliais, sustodamas ir įsižiūrėdamas, nesi tikras kad viską matai, nes tavo vaizdiniai banguoja dideliame pažinimo ežere. Kartais tavo dėmesį patraukia tik dideli medžiai, didelį pastatai, kai įdomiausios istorijos slypi visai mažame, irstančiame namelyje, kreivoje lauko pušyje, per audras praradusioje gražiausias šakas. Ir niekas nežino, kur ir kaip gali susipinti žmonių, pastatų, kelių ir medžių istorijos, kaip plačiai išsiblaškyti tų istorijų trupiniai