Patrauklūs pasakojimai skatina skaitytojus pasinerti į gaivų ir išmintingą Rytų filosofijos, meditacijos ir gyvenimo verpetą. Alegorinis kalbėjimas leidžia deramai įvertinti teksto gylį ir grožį, nuolat stabtelint ir pasigėrint juo, atskleidžia glaustos minties raiškos patrauklumą, nustebina netikėtomis paralelėmis su vakarietiškąja patirtimi ar iš naujo suaktualina ją.

Šiuo metu, kai Vakaruose religijos greitai tampa mados dalyku, įvaizdžio dalimi, reta knygų, kurios malšintų dvasingumo alkį, tačiau neįpareigotų, neprikištų ir nepamokslautų. Knygų, kurias būtų galima skaityti vėl ir vėl, atsiverčiant bet kurį puslapį. Knygų, kurios neįpareigotų pretenzingumu, o žavėtų savo minimalistine estetika.

Tokia knyga yra „Dzeno istorijos“, kurią sudarė ir įvadą parašė muzikantas ir poetas Domantas Razauskas.

Tai šmaikščių, liūdnų, o kartais ir žiaurių trumpučių, tačiau poetiškų dzenbudistinių istorijų rinkinys, papuoštas dailininkės Vidos Kabailienės piešiniais. Šios istorijos – nutikimai, kadaise nutikę dzeno vienuoliams, pokalbiai, pamąstymai. Kai kurie jų labai seni (VIII a.), kiti užrašyti Tolimuosiuose Rytuose praėjusio šimtmečio pradžioje.