Ryškiausią knygos dalį sudaro apsakymai, parašyti pieštuku 1952-1955 metais lageriuose. Šiurpioje, nužmoginančioje Gulago tikrovėje nepalūžęs, rašytojas išlieka romantikas idealistas, ieškąs dvasinės atspirties šviesioje tėvynės, savo namų, šeimos vizijoje.