Dvasių skyrimas patraukė mano dėmesį prieš dvidešimt metų, dirbant rekolekcijų vadovu ir dvasiniu palydėtoju. Šią temą pradėjau aptarinėti per rekolekcijas, o vėliau ir dvasių skyrimo seminaruose. Reakcija, kuri nuolatos lydėjo šį mokymą, mane įtikino, kad šv. Ignacas Lojola, aptardamas dvasių skyrimo taisykles, užčiuopė kai ką labai svarbaus visiems, kurie nuoširdžiai ieško Viešpaties. Supratau, kad jis paruošė beprecedentį mokymą, kaip nugalėti didžiausias kliūtis, kurios iškyla tikintiesiems dvasinio augimo kelyje: drąsos ir vilties praradimą, baimę ir visus kitus nerimą keliančius jausmus. Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė