Marija Dejanović (g. 1992) – kroatų poetė, kritikė, feministė. Užaugo nedideliame Kroatijos Sisako mieste, bet šiuo metu gyvena tarp Zagrebo (Kroatija) ir Larisos (Graikija). Yra viena iš Tesalijos tarptautinio poezijos festivalio organizatorių. Išleidusi tris poezijos knygas, debiutinis rinkinys „Duonos ir arklio etika“ („Etika kruha i konja“) pasirodė 2018 metais ir iš karto sulaukė pripažinimo: apdovanojimų „Goran“ ir „Krivin“, skiriamų už geriausią jaunųjų poeziją. 2022 m. gimtojoje šalyje poetė nominuota Metų moters apdovanojimui.

Autorės kūryba versta į daugiau nei 20 užsienio kalbų. Eilėraščių rinkiniai pasirodė graikų, vokiečių, makedonų ir anglų kalbomis. Lietuvių skaitytojams ji pažįstama kaip 2021 metų „Poezijos pavasario“ viešnia (eilėraščius vertė Kristina Tamulevičiūtė).

M. Dejanović sulaukė išskirtinio kritikų pripažinimo ir gimtojoje Kroatijoje, ir kitose Europos šalyse. Jos poezijos rinkiniai ir pjesės pagerbtos tarptautiniais literatūriniais apdovanojimais. Visame pasaulyje garsus rašytojas Miljenko Jergovićius rašė, kad ji „didi poetė – jauna gyvenime, bet labai sena poezijoje“.

„Duonos ir arklio etika“ – tai ekofenimistinė kilmės istorija, prisodrinta slavų mitologijos, žodinės tradicijos ir tikrų istorinių įvykių. Kalbėdama apie šią knygą, kritikė Hana Samaržija pastebi, kad „[v]yrauja klaidinga nuomonė, paplitusi banalybė, kad mes, žmonės, galime mokytis iš patirties. Atvirkščiai, po baisių įvykių – karų, kankinimų, žmonių žiaurumo, smurto ir prievartos – neatsiranda nieko, kas mums kliudytų tokius baisius aktus pakartoti. Užuot mokęsi iš patirties, mokomės apmąstydami patirtį, o šiuolaikinės poezijos tamsa šiame savęs vertinimo procese gali būti naudinga.“

Įdomu tai, kad poetės eilėse aptinkami tamsūs tautosakos motyvai atpažįstami ir šiuolaikinių apdovanotų lietuvių poečių Linos Buivydavičiūtės, Kristinos Tamulevičiūtės, Aušros Kaziliūnaitės tekstuose. Tai parodo, kad Europos poetinis laukas itin glaudžiai susijęs, todėl Lietuvoje menkai žinomos kroatės Marijos Dejanović kūryba neabejotinai sudomins lietuvių skaitytojus.