„Drugelių sodas“ – autobiografinis romanas. Jame autorius pasakoja apie vaikystėje patirtus žiaurius tėvo kankinimus ir skaudžias patyčias. Vieną dieną jau suaugęs Čipas sužino tai, kas visą laiką buvo slepiama: jo tėvas – nusikaltėlis, vaikų žudikas, pabėgęs iš kalėjimo ir slapstęsis daugiau kaip dvidešimt metų. Čipas staiga pasijunta žmogumi, praradusiu tapatybę – jis nežino, kokia iš tikrųjų jo pavardė, nežino, ar žmogus, kurį jis vadino tėčiu, tikrai yra jo tėvas.

Knyga žavi begaliniu tikėjimu žmogaus dvasios stiprybe. Išgyvenęs košmarą, Čipas nepraranda vilties, pakylėjusios jį virš praeityje patirtų žiaurumų. Vaikystėje įkvėpė poezija, vėliau – jo mylimoji Liza. Čipas tiki, kad kiekvienas iš mūsų turi tos stiprybės, tik reikia ją savyje atrasti. „Jei įkvėpčiau nors vieną žmogų taip, kaip pats buvau įkvėptas, galėčiau pasakyti, kad buvo verta viską iškęsti,“ – sako jis.

Pasaulis Čipui – drugelių sodas. Kiekvienas drugelis – tai mes, išsilaisvinę, išskleidę sparnus ir pakilę aukštyn. „Gal pasaulyje nėra tiek drugelių, kiek norėtųsi, bet dabar, kai radau savo gyvenimo tikslą, kai tapau savo likimo šeimininku – jame bus vienu daugiau.“