Kasdieniai patarimai dukrai gimė iš ilgesio, kai dukra išvažiavo studijuoti. Kai atstumas, matuojamas šimtais kilometrų buvo per tolimas, kad ją apkabinčiau. Jaučiausi kaip mama, kuri kažko dar nepasakė, nepamokė gyventi, norėjosi, kad patarimai ją pasaugotų ir padėtų sunkesnėse situacijose, kai manęs nebuvo šalia.

„Tai mamos, nepėsčios, bet nuėjusios ilgesnį gyvenimo kelią, patyrusios šilto ir šalto, turinčios platesnį požiūrį į gyvenimą ir už didesnę daugumą kitų mamų, laisvos nuo socialinių prietarų ir puikybės, nuoširdūs pasakojimai-patarimai dukrai, užkabinantys ir gilesnius skaitančiosios sielos sluoksnius,“ – taip man apibūdino knygą kita suaugusių vaikų mama.

O aš manau, kad pats gyvenimas yra dovana, ir, tik mes patys jį galim sugadinti taip, kad joks patarimas neišgelbės. „Tačiau patirties prisodrinti, atviri, bet neįpareigojantys šios knygos išpažinimai apie gyvenimo nugludintas esmes yra tikra apkabinimų dovana kiekvienai bet kokio amžiaus beveik arba iš tikrųjų suaugusiai dukrai.“ – taip atsiliepia apie knygą.

Savo knyga aš siunčiu apkabinimus tai jaunai merginai, kuriai jų labiausiai reikia. Knygoje yra keli puslapiai, kurie skirti užrašams – bet kas prieš dovanodamas gali ten įrašyti savo patarimą-apkabinimą-palinkėjimą, kuris tikrai sušildys.

– Autorė