Nobelio premijos laureato Kazuo Ishiguro romanas „Dienos likučiai“ – subtilus dienoraščio formos pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo išvakares, politinę aristokratijos laikyseną ir asmeninius Styvenso išgyvenimus.

1956 m. Darlingtono Holo dvaro liokajų Styvensą pasiekia laiškas, kurį siunčia panelė Kenton, buvusi šių namų ekonomė. Tiesa, liokajus tik iš įpročio vadina ją senąja pavarde – šiandien ji ponia Ben, ištekėjusi moteris, kuri netrukus džiaugsis pirmuoju vaikaičiu. Styvenso gauto laiško tonas sufleruoja, kad jos santuoka nelaiminga, todėl jis svarsto apie ponios Ben galimybę sugrįžti ir vėl darbuotis Darlington Hole.

Liokajus paprašo naujojo rūmų valdytojo pono Faradėjaus atostogų ir leidžiasi į šešių dienų kelionę automobiliu pas seną pažįstamą. Kelionėje Styvensas apmąsto savo gyvenimą, asmeninius, ilgai slėptus jausmus, Europą ir Angliją siaubusius pasaulinius karus ir senojo aristokratiškojo pasaulio pabaigą.

„Dienos likučiai“ – emocingas ir subtilus pasakojimas apie į užmarštį grimztančias senąsias dorybes – orumą, gerą vardą, ištikimybę, santūrumą, drąsą ir išmintį.