„Didžiojo Užutėkio gyventojai“ – tai nuotaikingas pasakojimas apie bebrų šeimynos gyvenimą. Bebrų porelę žmonės atvežė iš didingų šiaurės upių ir apgyvendino Lietuvoje, Merkio upelėje. Naujakuriai statosi namą, ilgainiui susilaukia mažų bebriukų Striukio ir Bukio. Vaizdingai pasakojama apie bebrų šeimos kasdienybę ir tai, kas ją paįvairina. Skaitytojo dėmesį patraukia šeimos santykiai su kaimyne ūdra, susidūrimai su tykančiais pavojais, kelionės džiaugsmai ir svečiavimosi pas nutriją malonumai… Knyga savo atmosfera šiek tiek primena garsiojo škotų rašytojo Kennetho Grahame’o apysaką „Vėjas gluosniuose“.