Kalis išsitempęs sustingo prie lango nugara į dėdės Einoro lovą. „Dabar man galas,“ – pamanė jis. Kiekvieną savo butybės lastele girdejo, jautė ir suprato, kad dėdė Einoras pabudo.

– Rankas aukštyn!

Tai buvo dėdės Einoro balsas. Jis skambejo kaip plienas. Visada geriau žiūrėti pavojui tiesiai į akis. Kalis apsisuko ir pažvelgė tiesiai į revolverio angą.