Devyniasdešimtųjų vaikai – tai lietuviškoji „tūkstantmečio karta“, gimusi per paskutinius du praėjusio amžiaus dešimtmečius. Tie iš jų, kurie tampa tėvais, šį virsmą patiria kiek kitaip nei ankstesnės kartos: su kur kas daugiau informacijos, technologijų, dramos. Motinystė ir tėvystė interneto amžiuje turi savo kainą, kurią devyniasdešimtųjų vaikai moka nesibaigiančiais ieškojimais ir nustebimais. Maža to, susilaukus vaikų galvose atgyja laukinis vaikystės ar paauglystės dešimtmetis. Atradus save jau priaugtuose tėvų batuose, gerokai pasikeičia perspektyva. Nuslenka vaikiška devyniasdešimtųjų romantika ir pasirodo, iš kur ateina šiandieninių tėvų galios ir silpnybės.

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė yra miesto sociologė, tinklaraščio „Pterodaktilis“ autorė ir trijų vaikų mama. Darbo metu ji tyrinėja nelegalius miesto užrašus (arba graffiti), kitu laiku – rašo apie „tūkstantmečio kartą“ gerokai iš vėžių išmušantį tapsmo tėvais procesą. Savo tinklaraščio pasakojimuose, straipsniuose spaudoje ir knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ ji apmąsto šių dienų tėvystės dramas, kylančias iš lūkesčių viename kūne suderinti (per) daug skirtingų „aš“, ir vingiuotą kelią pusiausvyros link.