Romanas „Dešimt minučių“ – daug daugiau nei tik papasakota istorija. Tai terapija paliktoms žmonoms, nusivylusioms merginoms, dėl geresnio darbo kovojančioms moterims, sutrikusioms vienišėms ir apskritai – mums visoms, tam tikru metu sušunkančioms: daugiau nebegaliu!

Laimingas Kjaros gyvenimas vieną dieną subyra į šipulius: to, kas buvo svarbiausia ir dėl ko vertėjo gyventi, nebeliko. Kad Kjara išsikapstytų iš kasdienio liūdesio ir gilios sumaišties, psichologė jai pasiūlo išmėginti Rudolfo Štainerio žaidimą.

Kjara suvokia neturinti ko prarasti – tad kodėl nepamėginus? Kiekvieną dieną bent dešimt minučių reikės veikti kažką naujo, niekada nedaryto. Visą mėnesį.

Tragikomiškų situacijų ir gilių įžvalgų gausus Chiaros Gamberale romanas „Dešimt minučių“ kalba apie pokyčių baimę ir jų būtinumą. O svarbiausia, įrodo, kad net po didelių sukrėtimų įmanoma atsitiesti – neskubant, minutė po minutės.

Chiara Gamberale – jauna rašytoja iš Romos, galinti pasigirti stulbinama sėkmės istorija. Karjerą pradėjusi kaip talentinga radijo laidų vedėja, ji vieną po kito išleido kritikų puikiai įvertintus romanus. 2008 m. buvo apdovanota Italijos Campiello premija. Vėliau savo sėkmę ji įtvirtino dar trim romanais, kol staiga spartus kopimas į profesines aukštumas nutrūko.

Tai, kas tuo metu nutiko Chiaros Gamberale gyvenime, atvirai ir nuoširdžiai aprašoma šios knygos puslapiuose. Autorė ją vadina „daline autobiografija“, jos pagrindinė veikėja – taip pat rašytoja, taip pat vardu Kjara, net jos naujausias romanas vadinasi taip pat kaip ir tikrosios Chiaros. Moteris mėgina iš gabaliukų atkurti gyvenimą, sugriuvusį po skyrybų su vyru.

„Romano idėja labai užkrečiama. Jau mąstau, kaip pats praleisčiau savo dešimt minučių.“

Pietro Cheli, „Amica“