Dvidešimt ketvirtąją poeto Vytauto V. Skripkos eilėraščių knygą sudaro du skyriai „Alfa“ ir „Omega“. Eilėraščiai – mažažodžiai, fragmentuoti, lūžinėjančios sintaksės. Poetas neaprašo tai, kas buvo, bet skverbiasi pro patirties klodus į gilesnes suvokimo prasmes. Eilėraščių ciklas „Penki paskyrimai motinai“ įtvirtina poeto gebėjimą kurti sklandžios formos eilėraštį, puoselėti tradicines vertybes.