Ketvirtame raštų tome spausdinamos dvi pirmosios autobiografinės trilogijos dalys.

Pirmoje jos dalyje „...O buvo taip“ rašytoja Ieva Simonaitytė prisimena savo vaikystę, antroje – „Ne ta pastogė“ – tęsiamas pasakojimas apie išvykusią iš namų ir Pirmojo pasaulinio karo metais savarankišką gyvenimą pradedančią Evę, apie jos, kaip būsimos rašytojos, pirmuosius žingsnius.