Emmos Haughton romanas „Dabar tu mane supranti" – puikiai sukomponuotas psichologinis trileris, įtraukiantis ir nepaliekantis skaitytojo ramybėje iki pat paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo ir paieškų intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos, jos tėčio, Denio tėvų ir Dauno sindromu sergančios Denio sesutės Alisos pasaulius.

Kaip netikėti ir siaubingi nutylėtos paslapties padariniai, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų rasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos su savo artimu, su savimi pačiu sutrupina ramų ir gražų šeimos pasaulį, suardo tarpusavio pasitikėjimą. Ir vis dėlto romano gale visos meistriškai supintos gijos, iškėlusios į paviršių ištikimybės, meilės, draugystės, pasiaukojimo, saviapgaulės ir praregėjimo temas, galų gale išsiriša.

Romane sukurtas įdomus Hanos paveikslas – nors tik paauglė, ji įžvalgesnė ir protingesnė už daugelį tiesos nebeatpažįstančių, prie savo norų pasaulį pritaikiusių suaugusiųjų, reginčių tai, ką nori regėti. Knygoje tiesa iškyla kaip pamatas, kaip išeitis, nors dažnai sunkiai pakeliama, ji praplėšia iliuzijų šydą, rodos, garantavusį saugų ir patogų gyvenimą, ir veikėjams, subrendusiems po išbandymų audrų, palieka džiugaus susitikimo viltį.