„Apibūdinti tiek paties Alphonso Lingio personą, tiek jo kūrybą nėra paprasta. Jei pagal biurokratinius matus jį galėtum pavadinti filosofijos profesoriumi, tai pagal jo gyvenimo būdą ir parašytus veikalus vertinant, Lingis nesileidžia padedamas į jokią mums įprastą lentyną - jis ir keliautojas, jis ir skraidantis filosofas, jis ir egzotiškų Žemės rutulio vietų tyrinėtojas, jis ir turistas, jis ir nenusakomo žanro knygų autorius, jis ir fanatiškas paukščių mylėtojas ir net augintojas, jis ir etnografas, galiausiai jis dar ir fotografas. Visą tų kentauriškų portretų galeriją persmelkia vienas, dabar ypač retas, beveik išnykęs bruožas - nuoširdumas ir nesumeluota simpatija savo personažams, ar, veikiau, tylaus pokalbio partneriams. Vien šios aiškiai matomos simpatijos, kartais net užuojautos, bet dažniausiai humanistinio solidarumo pakanka tam, kad šią Lingio knygą galėtum pavadinti ir savita, ir net unikalia." Arvydas Šliogeris