Tai antroji serijos „Biblijos moterys“ knyga, sukurta Senojo Testamento istorijos apie Ciporą ir Mozę motyvais.

Daugiau nei prieš tris tūkstančius metų juodaodė mergytė priglaudžiama Raudoniosios jūros pakrantėje. Vardas Cipora reiškia „paukštelis“, o jos veido spalva iš anksto nulėmė merginos likimą: niekas nenorės jos vesti. Tačiau vieną dieną kažkoks vyras į merginą stebeilijasi taip, kaip dar niekas nebuvo į ją žiūrėjęs. Jo vardas Mozė, ir jis bėga iš Egipto.

Būdama aistringa meilužė, kilni žmona, svetimtautė, ne hebrajė, juodaodė Cipora savo išmintimi kreipia Mozės likimą. Užmiršdamas baimę ir dvejones, jis šios moters dėka išgirsta Viešpaties balsą ir perduoda žmonijai tuos įstatymus, kurie dar ir dabar globoja silpnuosius prieš stipriuosius. Užmiršta Biblijos herojė Cipora yra proto ir meilės įsikūnijimas. Bejėgė tarp bejėgių, ji pirmoji visiškai suvokia Mozei suteikto vaidmens prasmę. Dėl šviesaus proto ji po Saros tampa stulbinamai moderni personažė.