Romaną „Čiapajevas ir Pustota“ pats rašytojas pristato taip: „Tai pirmasis pasaulinėje literatūroje romanas, kurio veiksmas vyksta absoliučioje tuštumoje“. O iš tiesų veiksmas vyksta 1919 m. Čiapajevo divizijoje, kurios komisaras Petka Pustota – pagrindinis romano herojus.

Tai malonus siurprizas netradicinio mąstymo skaitytojui. Psichologiškai įtaigiai kuriamos situacijos, kuriose skirtingi herojai tampa savotiška jungtimi tarp nūdienos ir praeities, tarp gyvenimo ir mirties. Po tariamu pseudofilosofavimu slypi gili dvasinė XX amžiaus žmogaus tragedija: net konkrečios istorinės realijos nepadeda atskirti sapnuojamų košmarų ir kliedesių nuo slegiančios tikrovės