Nacionalinės premijos laureato politinės krypties epistolinis romanas apie netolimą praeitį ir esamą dabartį. Vos užsimezgęs dvasinis ryšys, pirmosios meilės nedrąsūs blyksniai, maksimalistiniai jaunystės siekiai pasmerkti žlugti, nes du jaunuoliai - Marijona ir Julijonas - išskiriami, regis, amžinybei (ištremiami į Sibirą). Po daugelio metų susitinka neatpažįstamai pasikeitę Sąjūdžio mitinge, atgyja niekada nepamiršti jausmai, virstantys sielų giminyste, ir visa tai, visas gyvenimas su buvusių svajonių aidais ir tikėjimu, išsilieja laiškais vienas kitam: juose ir pabarimai (pasibarimai), ir nerimas dėl sveikatos, ir, svarbiausia, - politinio, visuomeninio mūsų gyvenimo negailestingas skerspjūvis. Romano temos artimos ir skaudžios visiems. Jos jaudina pilietiškai angažuotą, tvirtų moralinių nuostatų rašytoją, jaudina personažu, neduoda ramybės skaitytojui: kviečia gilintis, diskutuoti, ieškoti išeičių, surasti blogio ištakas. Blogis romane nėra abstrakti sąvoka - jis konkrečiai įvardijamas, nesvarbu, ar tai būtų Seimo tribūna, ar kuri politinė partija, ar valdžios atstovas, ar kaime senukus žudantis nusikaltėlis. Pasirinkta laiškų forma išlaisvina autorių nuo stereotipinių žanrinių varžtų, todėl kūrinys sudaro betarpiško kalbėjimo įspūdį, veikia savotiška įasmeninto žodžio galia.