„Chameleono spalvos” — pasakojimas apie šiuolaikinę inteligentiją, apie tam tikrai jos daliai būdingą dvasinių vertybių devalvaciją, apie pavojingas sumiesčionejimo tendencijas, „chameleonizmą“ šeimoje ir visuomenėje. Romano veikėjų didžiuma — meno žmonės: dailininkai, rašytojai, aktoriai, spaudos darbuotojai. Autorius narplioja jų kūrybinius interesus, o labiausiai — buitį, intymųjį gyvenimą, šeimos santykius. Siužetiškai beveik visas kūrinio linijas jungia skulptoriaus Liudo Skirmonio paveikslas. Romano centre — šio personažo kasdieniai rūpesčiai, jo svarstymai apie gyvenimą ir meną, jo santykiai su draugais ir pažįstamais. Gyvai ir įtaigiai parašytos, „Chameleono spalvos“ įsiterpia į tą lietuvių prozą, kurioje apnuoginami aktualieji moraliniai šiuolaikinės visuomenės klausimai, piešiami reljefiški dabarties žmonių tipai, ieškoma jų psichologinio savitumo ir socialinės prasmės.