Saviems tikslams įgyvendinti Platonovui reikėjo maždaug keturiasdešimtmetės moters, vienišos, inteligentiškos, trokštančios patikti, tačiau nepasižyminčios patrauklumu ir neturinčios nuolatinio vyriškio.

Dmitrijus nuo pat ryto važinėjo po miestą, apžiūrinėjo moteris gatvėse, parduotuvėse, troleibusuose, kalbino, susipažindavo su jomis, tačiau šiandien jam nesisekė. Anksčiau jam pavykdavo išspręsti problemą per dvi tris valandas.

Šiandien jis jau buvo sugaišęs aštuonias, kai žvilgsnis nukrypo į tai, nuo ko jį užliejo karščio banga. Didžiulės rudos akys prisispyrusios žvelgė į jį, degindamos kaip liepsna.