Tai didžiausias ir reikšmingiausias Dostojevskio romanas. Karamazovų šeimos narių ir su jais susijusių antraeilių personažų paveikslais rašytojas atspindi pagrindines savo epochos idėjas. Romano išeities taškas - permainų nuojauta, o argumentas - to meto gyvenimo dvasinė krizė. Autorius aukščiausiu filosofiniu ir meniniu lygmeniu, pateikdamas įtaigius argumentus pro ir contra polemizuoja su tokiomis alternatyvomis: tikėjimas ar ateizmas, idealizmas ar materializmas, protas ar dvasia, revoliucija ar taikus dvasinio tobulėjimo kelias.

Romaną sudaro keturios dalys. Šiame tome atspausdintos 1 ir 2 romano dalys.