Danilo Kišas (1935, Subotica – 1989, Paryžius) – vienas iškiliausių XX amžiaus serbų rašytojų ir labiausiai į užsienio kalbas verstų Serbijos autorių. Už literatūrinius veikalus apdovanotas daugeliu tiek tuometinės Jugoslavijos literatūrinių premijų (tarp jų Andričiaus), tiek užsienio šalių: Italijos, Prancūzijos (Grand aigle d'or de la ville de Nice už viso gyvenimo literatūrinę veiklą), Vokietijos, Amerikos (Bruno Schulz Prize) ir kt.

Romanas „Boriso Davidovičiaus kapas" (Grobnica za Borisa Davidoviča) parašytas 1976 metais, jį sudaro 7 novelės, siejamos siužeto. Montažo principu pasakojami istoriniai XX amžiaus pirmosios pusės Rytų Europos įvykiai (politinės apgaulės, išdavystės, žudynės). Kai kurios novelės parašytos kaip prasimanytos biografijos, kurių protagonistai susiduria su tikromis istorinėmis asmenybėmis: fikcija ir objektyvūs faktai mainosi, susilieja. Romane poetiškumas susipina su esė, groteskas susimaišo su parabole, jaučiama fantastinio realizmo dvasia.

Romanas išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Į lietuvių kalbą yra versta D. Kišo novelių, šio autoriaus romanas leidžiamas pirmą kartą.