Knygos „Bohema neis į dangų“ istorijos gali pasirodyti labai tirštos, kupinos nelengvų patirčių, įvairiopų emocijų, ir kartu įtraukiančios, atveriančios žmogaus gyvenimo ribas ir užribius. Žinoma, autorė vienur gali teigti, kad šie pasakojimai su realybe nieko bendra neturi (ir viskas, kas juose telpa bei netelpa, tėra išgalvota dėlionė), o kitur jau paminėti, kad tai įvykiai iš tuometės aplinkos. Ir išvis – autorė gali sakyti, ką nori. Ačiūdie, taip ji ir daro. Tačiau skaitytojas taip pat turi teisę rinktis, kaip viską suprasti. Ir kas bent sykį ragavo bohemiškosios būties, tas ir suvoks, ir atsirinks. O kas neragavo, turės galimybę tai patirti skaitydamas... Apibendrinant... Taip, galbūt bohema į dangų ir neis, bet didelė tikimybė, kad skaitant atkeliaus iki jūsų. Ir tai yra, ko gero, viena iš svarbesnių šios knygos misijų. Rimas Pavilnis