Lagamine gulėjo berniukas. Nuogas šviesiaplaukis berniukas - mažas ir laibas, vargu ar vyresnis negu trejų. Apstulbusi ji atšoko ir trenkėsi į plastikinį konteinerį. Vaiko keliai rėmėsi į krūtinę - mažylis buvo sulankstytas kaip kokie marškiniai, kitaip tikrai nebūtų tilpęs. Gulėjo užsimerkęs, dienos šviesos lempų nutvieksta oda blyškiai švytėjo. Staiga suvirpėjo jo lūpos, ir ji suvokė: berniukas gyvas. Ninos Borg bičiulė paprašo paslaugos - iš stoties bagažo skyriaus paimti ten padėtą kažin kokį daiktą. Spintelėje Nina randa lagaminą, o jame - mažą nuogą berniuką. Kol moteris svarsto, ką daryti su vaiku, jos bičiulė žiauriai nužudoma. Akivaizdu, kad su šia mirtim kažkaip susijęs mažylis, kuris, kai pagaliau atsigauna, prabyla Ninai nesuprantama kalba. Netrukus paaiškėja, kad vaikas kalba lietuviškai, o į Daniją nelegaliai atgabentas iš Vilniaus. Nina nusprendžia gelbėti berniuką - ir įsipainioja į itin painią ir pavojingą istoriją...