„Argi aš norėjau bloga...“ – teisinasi devynmetis Jacekas po kiekvienos išdaigos. Juk terliodamas prausyklą anglimis jis tetroško papuošti nuobodžiai baltas sienas, o mokyklos suole išraižytas jo pasižadėjimas – tėra akivaizdus įrodymas, kad „ČE SĖDI TVARKYNGAS MOKINYS“. Jacekas niekaip neįtinka suaugusiesiems. Ir kas galėtų juos suprasti, jeigu jie vienaip šneka, o kitaip daro! Iš kur berniukui žinoti, kad parduodamas rašomasis stalas negali pats ruošti pamokų, o mokytojos prašymas ištaisyti pažymį nereiškia, jos sąsiuvinyje suraitytą dvejetą reikia padaryti kuo panašesnį į trejetą...