„Baltaragio malūnas“ parašytas vokiečių okupacijos metais (1945) Vilniuje. Tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą.

Būdingiausias kūrinio bruožas – gaivališkas lyrizmas, liaudiškas humoras. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška – poetiška skraiste.