Tai meistriškiausias rašytojo Kazio Borutos (1905–1965) kūrinys, skaitytoją žavintis atgaivintu tautosakos pasauliu bei mitologiniu mąstymu, žanro novatoriškumu ir poetine įtaiga. Vienas originaliausių XX a. lietuvių literatūros romanų, lydimas neblėstančio populiarumo: savaip interpretuotas teatro, kino, baleto, muzikos mene, išverstas į daugelį pasaulio kalbų ir įvairių tautų atstovams padedąs pažinti Lietuvą.

Romanas sukurtas Antrojo pasaulinio karo metu, išleistas tuoj po karo – 1945 m., bet pokariu išimtas iš literatūros apyvartos: autorius kalėjo sovietų lageryje, o jo kūrinys – spec. fonde. Nuo 1962 m. egzistavo naujas romano variantas, Borutos perdirbtas, pritaikytas prie realizmo estetikos. Tik 2005 m. į viešumą sugrįžo pirmoji knygos redakcija – įteisintas tikrasis „Baltaragio malūno“ tekstas. Toks dabar ir spausdinamas.