Šio žmogaus likimas - neįtikėtinas!

Rubenas Gallego gimė Maskvos Kremliaus ligoninėje 1968 metais. Jo mama Aurora, Ispanijos Komunistų partijos Generalinio sekretoriaus Ignacio Gallego duktė, tuo metu mokėsi Maksvos Lomonosovo universitete. Čia ji susipažino su studentu iš Venesuelos. Netrukus jiems gimė dvynukai. Vienas naujagimis mirė iškart, o antrajam, Rubenui, gydytojai nustatė siaubingą diagnozę - vaikų cerebrinį paralyžių. Po metų, laikančią egzaminus Aurorą, iškvies į reanimaciją ir parodys agonijos apimta sūnų; kiek vėliau paskambins ir praneš - vaikas mirė. O iš tikrųjų Rubeną atiduos į vaikų namus, kur jam bus lemta praeiti visus įmanomus sovietinio internato pragaro ratus. Taip Kremlius atkeršijo Rubeno tėvui, nes šis pasmerkė sovietų invaziją Čekoslovakijoje 1968 m.

Vis dėlto Rubenas ištvėrė, baigė du koledžus, dukart vedė. 1990 metais, pasinaudojęs tuomet tvyrojusia visuotine suirute, paspruko į Vakarus ir vienu pirštu parašė knygą, kuriai 2004 m. paskirta itin prestižinė Rusijos Booker'io premija.

Yra knygos, kurios žeidžia. Yra knygos, kurios gydo. Rubenas Gallego parašė knygą, kuri ir žeidžia, ir gydo. Tai knyga apie aklinai uždarą sovietinių internatų pasaulį, kuriame didžiausia vaikų svajonė yra mirtis. Čia užaugo mažas berniukas, patyręs begalę skausmo, bet galop sugebėjęs supančioti šį skausmą žodžiais ir privertęs jį gyventi popieriuje.

Juodos raidės baltame popieriuje. Baltos raidės juodose bemiegės nakties lubose. Balta ant juodo.