Ši studija – pirmoji išsami Lietuvos vaizdinio atsiradimo ir sklaidos rekonstrukcija garsaus XX a. pradžios rusų poeto ir eseisto Konstantino Balmonto kūryboje. Kitos kultūros tema Balmonto kūryboje – vienas ją maitinančių šaltinių. Ne plagijavimo, o įkvėpimo prasme. Kiekviena rašytojo knyga paženklinta vienos ar kitos nacionalinės kultūros elementais, kurie turi būti suprantami labai plačiai – nuo mitologijos duomenų, tautosakos motyvų, literatūros, muzikos, kitų menų faktų bei vardų iki specifinio peizažo, augmenijos, žmonių charakterio, gyvenimo būdo. Išeities pozicija pasirinkta kultūrų polilogo idėja leidžia autorei aptarti Jūros švytėjime ir Šiaurės pašvaistėje sukurtą Lietuvos paveikslą plačiame rusų simbolizmo, lenkų romantizmo bei lietuvių tautinio atgimimo ideologijų sankirtos kontekste. Darbe įtaigiai analizuojama kalbos, raštijos, tikėjimo, politinių ir istorinių mitų problematika, struktūruojanti Balmonto lietuviškąjį diskursą. Poetinių tekstų interpretacijoje sėkmingai pritaikoma istoriografinė medžiaga, parodoma įtampa, atsirandanti tarp publicistinės ir meninės plotmių. Autorės įžvalgos į Lietuvos vaizdinio genezę ir sandarą Balmonto kūryboje pravers ne tik literatūrologams, bet ir kultūros istorikams suvokiant daugiakultūrės Lietuvos praeitį, aptariant aktualias nacionalinio identiteto, laisvės ir universalumo santykio problemas XX a. pirmosios pusės Rytų ir Vidurio Europoje.