Kartą velnias sumanė su žmogumi pasigalynėti. Pagriebęs kumelę, jis nusinešė prie ežero ir išsižiojęs timpino aplinkui tris sykius.O žmogus jį lengvai nurungė – kumelę įsispendęs į tarpukojį, apnešė net šešis sykius! Ar kvailam velniui suprasti, kad žmogui įprasta ant arklio joti... Apie tai papasakota vienoje iš buitinių lietuvių liaudies pasakų. Jose žmogui tenka ir su milžinais imtynių eiti, ir velnius pergudrauti, ir nuo piktų karaliaus pinklių išsisukti.

Stebuklai, juokai, melai keičia vienas kitą, o ten, kur susitinka gėris ir blogis, nuo pavojų gelbsti drąsa, išmintis bei šmaikštumas. Taip vargšai pralobsta, našlaičiai randa namus, na, o kas lieka – tai jau „ilgai, gražiai ir laimingai“.