Pagailėję gerumo kitiems, Atminties negesinkime liūdesiu... Paprašykim Kalėdų rimties, Kad prikeltų mus – žemei pabudusiai... Kai pavasaris glostys rankas, Kai ištirps visos snaigės ir ašaros, Tegu veda mus tąkart – bet kas – Iš Kalėdų – tiesiai į vasarą...